- kunkulis
- 1 kunkùlis sm. (2) žr. kunkulas: 1. R, MŽ, N Vartaliojosi drumsti šarmo kunkuliai Vaižg. Verda, tai kunkuliai tik eina Slk. 2. Versmėj vanduo muša kunkuliùs Ds. Eina kunkùliai, dar bus lietaus Ktk. Iš smagumo upė net kunkuliais per akmenis šoka Vj. | Kunkùlis dukart jį išmušė viršun [skęstant] Lkm. 3. Eina dūmai kunkùliais Lkm. Kaip davė kunkùlis ugnies an jo Mlt. 4. ^ Močia kai rezginės, vaikai kai kunkùliai (obelis ir obuoliai) Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.